Pasaulio valstybėms siekiant panaudoti kvantinių technologijų potencialą, Lietuva, norėdama nelikti nuošalyje, jau dabar turi imtis esminių pokyčių. Siekiant proveržio šioje srityje, valstybės įsitraukimas ir šios srities pažangos koordinavimas nacionaliniu mastu yra būtinas.
Tokias išvadas daro Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos suburta iniciatyvinė grupė, parengusi šalies kvantinių technologijų gaires. Valstybės indėlis ypač pabrėžiamas siekiant plėsti mokslinius tyrimus ir suteikiant prieigą mokslininkams prie kvantinių technologijų infrastruktūros, rengiant specialistus, taip pat skatinant verslą aktyviau taikyti šias technologijas. Šalies mastu taip pat yra būtina pasirengti užtikrinti kibernetinį saugumą kvantinių technologijų amžiuje.
Lietuvos kvantinių technologijų gairės apima ir šios srities plėtros bei įgalinimo rekomendacijas, kurias iniciatyvinė grupė jau artimiausiu metu pateiks šalies Vyriausybei. Šią grupę sudaro šalies aukštųjų mokyklų ir mokslinių organizacijų, ministerijų bei kitų valstybės institucijų, verslo atstovai.
„Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva ne kartą įrodė, kad gali būti inovacijų šalis. Nors kitos Europos valstybės jau kurį laiką aktyviai dirba kvantinių technologijų srityje, vis dar turime šansą būti lygiaverčiai partneriai kuriant pasaulinę kvantinių technologijų pažangą. Visgi, šiandien yra akivaizdu, kad tam būtinas tinkamos ekosistemos ir infrastruktūros sukūrimas, kas neįmanoma be koordinavimo nacionaliniu mastu. Norime tikėti, kad ši sritis susilauks deramo dėmesio ir naujojoje Vyriausybės programoje“, – sako Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos prezidentas Gytis Umantas.
Jo teigimu, kvantinės technologijos gali iš esmės prisidėti prie Lietuvos ilgalaikių tikslų ir ekonominės plėtros – inovacijų, skaitmenizacijos, mokslo ir technologinės pažangos. Jų kūrimas ir taikymas yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat gali reikšmingai auginti mokslo bei pramonės konkurencingumą. Be to, jau dabar matomos galimybės plėtoti šias technologijas tokiose Lietuvai svarbiose srityse kaip lazerių ir puslaidininkių, biotechnologijų pramonė, medicinos diagnostika, pažangių medžiagų kūrimas, energetika, logistika, finansų rinka.
Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos suburta iniciatyvinė grupė įvardijo penkias pagrindines iniciatyvas, kur pokyčiai valstybės lygmeniu siekiant šių technologijų proveržio yra itin svarbūs.
Viena, bendradarbiaujant su pasaulio mokslo ir verslo lyderiais, suinteresuotoms institucijoms bei šalies mokslininkams reiktų užtikrinti prieigą prie jau veikiančių kvantinių technologijų resursų. Antra, reiktų sukurti kvantinių technologijų kompetencijų centrą, kuris apimtų mokslinius tyrimus, kvantinių kompetencijų ir talentų ugdymą, skatintų mokslo bei verslo bendradarbiavimą. Trečia, valstybės įsitraukimas yra būtinas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas verslui bei ypač startuoliams plėtoti kvantines technologijas.
Ketvirta, siekiant užtikrinti kibernetinį atsparumą ir duomenų apsaugą nuo kvantinės kompiuterijos keliamų grėsmių, siūloma inicijuoti postkvantinės kriptografijos diegimo procesus šalyje. Taip pat rekomenduojama vertinti kvantinio ryšio infrastruktūros, pasitelkiant kvantinį raktų paskirstymo (angl. quantum key distribution) metodą, poveikį kibernetiniam atsparumui, galimą pritaikomumą, naudos efektyvumą, atsižvelgiant ir į kitų NATO bei ES valstybių narių patirtį ir rekomendacijas.
Penkta, siekiant efektyviai koordinuoti ir įgyvendinti šios srities iniciatyvas tarp mokslo, verslo ir valdžios sektorių, siūloma parengti ir įgyvendinti nacionalinių kvantinių technologijų kelrodį.
Siekiant šių tikslų, kvantinių technologijų gaires parengusi grupė pabrėžia poreikį ne tik įtraukti aktualius kvantinių technologijų vystymo klausimus į Vyriausybės darbotvarkę, bet ir sukurti tarpinstitucinę grupę, kuri būtų atsakinga už šios srities iniciatyvų koordinavimą nacionaliniu mastu, apibrėžiant koordinuojančią ir dalyvaujančias institucijas. Taip pat vertinama, kad proveržiui pasiekti yra būtinos ir investicijos.
Europos šalys pastaraisiais metais aktyviai veikia kvantinių technologijų srityje, vykdo tarpvalstybinius projektus, taip didindamos ilgalaikį konkurencingumą. Vis dėlto Baltijos šalių kvantinių technologijų ekosistema dar tik formuojasi, o tyrimų ir plėtros pastangos yra daugiausia sutelktos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose. Lietuvoje kvantinių technologijų tyrimus aktyviai vykdo daugiau kaip 10 mokslinių tyrimų grupių. Jos susiduria su esminiais šios srities finansavimo ir infrastruktūros trūkumais, dėl ko tyrimų spektras yra ribotas bei sudėtinga konkuruoti tarptautiniu mastu.
Šių metų birželį Lietuva prisijungė prie kitų ES šalių, pasirašiusių Europos deklaraciją dėl kvantinių technologijų. Susitarimą pasirašiusios valstybės narės pripažįsta strateginę kvantinių technologijų svarbą ES moksliniam ir pramoniniam konkurencingumui bei įsipareigoja bendradarbiauti kuriant pasaulinio lygio kvantinių technologijų ekosistemą visoje Europoje, siekiant, kad ji taptų pasaulyje pirmaujančiu kvantinės kompetencijos ir inovacijų regionu.
Lietuvos kvantinių technologijų asociacija jungia mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias vystyti kvantinių technologijų sritį Lietuvoje bei didinti konkurencingumą tarptautiniu mastu. Nuo 2023 m. veikianti organizacija skatina kvantinių technologijų verslo inkubatorių kūrimąsi ir siekia sudaryti sąlygas vystytis naujai įsteigtoms įmonėms, kurios savo veikloje taikys kvantinių technologijų sprendimus. Asociacijai priklauso Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir informacinių technologijų bendrovė „Novian Technologies“, Kauno technologijos universitetas.
